“Words travel worlds.
Translators do the driving.”
― Anna Rusconi
It is the process of making a written copy of words that have been spoken. Transcripts are required in many fields such as media, marketing, advertising, law or medicine.
Again, it depends on many factors, such as the speaker’s accent, regional dialects with different pronunciation, vocabulary, and grammar, recording quality, and more. Spanish and English are among the world’s most widely spoken languages, and some accents or dialects may be very difficult to understand, not to mention non-native speakers with varying proficiency levels. For example, Spanish spoken in Spain is very different from Spanish spoken in Argentina. Even Spanish used in Latin America varies considerably from country to country and region to region. All this creates an ambitious challenge for the person preparing the transcript.
To a large extent, that depends on the speech rate, type of content, accent and dialect, recording quality, etc. Slow speech is usually regarded as anything less than 110 wpm (words per minute) (for comparison, this is the typing rate of high-speed typists such as court recorders), while auctioneers or commentators who practice speed speech are usually in the 250 to 400 wpm range. Transcribing a 15-minute recording may take from 2 to 5 hours.
It cannot be denied that speech recognition software, such as Dragon Naturally Speaking or Mac OS X Dictation, has improved enormously over the last years. While these programs are able to recognise carefully spoken dictated speech, they are not fit for audio or video recordings. For now, from my experience, only human transcription can achieve 98–100% accuracy.
Below are excerpts, corresponding to 10-minute recording, from the interview with Albertas Šlekys, former Director of the Lithuanian Labour Exchange, on, “Efficient Mixed Strategies for Training and Employment in the European Union,” which I prepared, conducted and transcribed in Lithuanian, and translated into Spanish.
Here, we are going to focus on the, “Mixed Strategies for Training and Employment,” which is the main focus of this study.
Dabar sutelksime dėmesį į pagrindinę šio tyrimo temą – ,,Mišrios strategijos mokymui ir užimtumui.“
1. EN: What do you understand by, “mixed strategies for training and employment?” How would you define them?
LT: Kaip jūs suprantate sąvoką ,,mišrios strategijos mokymui ir užimtumui?“ Kaip ją apibrėžtumėte?
Kaip “mišrias strategijas mokymui ir užimtumui“ suprantu kokią įtaką mokymas (profesinis) – investicijos į žmogiškąjį kapitalą, daro šalies užimtumui bei nedarbui.
2. EN: From your personal experience, why is it important to provide employment and training to employees? What are the pros and cons of this? What are the main advantages?
LT: Iš jūsų asmeninės patirties, kodėl svarbu teikti darbuotojams mokymo ir įdarbinimo paslaugas? Kokie pliusai ir minusai? Kokie yra pagrindiniai pranašumai?
SILPNYBĖS:
GRĖSMĖS:
STIPRYBĖS:
GALIMYBĖS:
3. EN: Do you think they are particularly relevant to certain groups?
LT: Ar, jūsų nuomone, jie yra ypač svarbūs tam tikroms grupėms?
Kaip pabrėžiau, tik socialinės rizikos grupėms (grįžę iš įkalino įstaigų, priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukos, ilgą laiką nedirbę ir kt.).
4. EN: With reference to the proposals that the new labour reform incorporates, to what extent do you believe these mixed strategies for training and employment are encouraged?
LT: Atsižvelgiant į darbo rinkos reformos pasiūlymus (galima suprasti, įsigaliojus naujai profesinio mokymo tvarkai), kiek šios mišrios strategijos bus skatinamos?
Atlikta darbo rinkos profesinio mokymo reforma (aš apie ją gerai žinau), bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų (toliau – darbo ieškantys asmenys), profesinis mokymas tampriai įsisietas su įsidarbinimu, sau darbo vietos įsisteigimu, kai trūksta kvalifikacijos ar kompetenciją, tai yra užimtumu. Tik nedidelė dalis darbo ieškančių asmenų galės mokytis neesant darbdavio užsakymo, tik tų profesijų, kurių švietimo sistema negali padengti ar nepadengia poreikio.
PART 2. MIXED STRATEGIES FOR TRAINING AND EMPLOYMENT IN LITHUANIA
1. EN: What is the general regulatory framework in which the mixed strategies for training and employment are placed? And at a local level? (Laws, regulations, collective agreement, etc.)
LT: Kokia yra bendra šalies mastu veikianti mišrių strategijų mokymui ir užimtumui sistema? Ar ji veikia teritoriniu lygmeniu? (įstatymai, reglamentai (taisyklės), kolektyvinės sutartys ir pan.)
Mano žiniomis, kaip mišrią strategiją mokymui ir užimtumui, laikyčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. nutarimu patvirtintą Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programą. Šios programos dalyje „Užimtumo politikos įgyvendinimas“ vienas iš uždavinių buvo „užtikrinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, plėtojant ir didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą.“ Šiam uždaviniui pasiekti buvo nustatyti aiškūs vertinimo rodikliai, už kurių įgyvendinimą buvo atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija.
Programos įgyvendinimo metu, siekiant įgyvendinti šį uždavinį, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, numatęs darbo įgūdžių įgijimo rėmimą tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti. Darbdaviai, įdarbinę tokius asmenis gauna darbo užmokesčio subsidiją bei jo paskirti asmenys – darbo įgūdžių įgijimui organizuoti. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 5 mėnesių (ilgalaikiams bedarbiams, ilgą laiką nedirbusiems) ir iki 12 mėnesių asmenims (pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją).
2. EN: Currently, which institutions promote mixed strategies for training and employment? How are they financed?
LT: Kurios įstaigos šiuo metu skatina mišrias mokymo ir užimtumo strategijas? Kaip jos finansuojamos?
Kiekvienas mokymo paslaugos teikėjas, norėdamas vykdyti darbo ieškančių asmenų mokymą, turi pateikti informaciją kaip jie bendradarbiauja su darbdaviais, ieško praktikos vietų ir tuo didina rengiamų asmenų įsidarbinimą. Darbo ieškančių asmenų mokymas yra finansuojamas iš Užimtumo fondo, Europos socialinio, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondų bei valstybės biudžeto lėšų pagal nustatytą fiksuotą mokymo krepšelį formaliam bei neformaliam profesiniam mokymui.
3. EN: From your own experiences, which ones would you point as particularly important or considered as good training?
LT: Iš jūsų asmeninės patirties, kurias iš jų paminėtumėte kaip ypač svarbias arba kurios, laikoma, teikia geras mokymo paslaugas?
Svarbiausias toks mokymas, kuris tenkina darbo rinkos poreikius. Šiuo metu darbdaviams suteikta didelė teisė pasirinkti mokymo paslaugos teikėją, o tai – įsidarbinimo garantas. Darbdavys renkasi tokį paslaugos teikėją, kuris atitinka jų lūkesčius. Lietuvoje sukurtos darbo ieškančių asmenų mokymo kokybės sistemos nėra.
PART 3. MIXED STRATEGIES FOR TRAINING AND EMPLOYMENT IN THE EUROPEAN UNION
1. EN: Is there a European regulatory framework that regulates the strategies for training and employment?
LT: Ar yra europinė reguliavimo sistema, kuri reguliuoja mišrias mokymo ir užimtumo strategijas
Į šį klausimą atsakyčiau taip, tai Nacionalinė Reformų programos, kurios rengiamos visose ES valstybėse pagal vieningą EK patvirtintą metodiką. Kaip minėjau, šiose programose mokymo ir užimtumo politika žengia kartu.
2. EN: How are the mixed strategies for training and employment formulated in other European countries?
LT: Kaip mišrios strategijos mokymui ir užimtumui yra parengtos kitose Europos šalyse?
Kiek žinau, išsivysčiusiose ES valstybėse didelis dėmesys skiriamas mokymui visą gyvenimą, kaip vieno iš užimtumo ir išlikimo darbo rinkoje garantui. Vokietijoje plačiai taikomas dualinis mokymas. Tai labai gerai.
3. EN: Which of these examples do you consider useful for your country? And why?
LT: Kokie iš šių pavyzdžių būtų naudingi Lietuvai? Ir kodėl?
Dualinis mokymas ir darbdavių dalyvavimas mokymo paslaugų teikime. Privataus mokymo paslaugų, įdarbinimo tarnybų dalyvavimas taip pat yra labai svarbūs veiksniai. Kartu norėtųsi pabrėžti, kad į Atviro koordinavimo metodo taikymą gerosios patirties perėmimui dalyvautų platesnis socialinių partnerių, viešojo sektoriaus įstaigų ratas.
4. EN: Do you know any specific mixed strategies for training and employment in any European country, which could be taken into consideration due to their effectiveness and positive results? Please describe any you may know and how they could be developed in our country.
LT: Ar žinote kokias nors mišrias strategijas mokymui ir užimtumui bet kurioje Europos šalyje, į kurias būtų verta atkreipti dėmesį dėl jų efektyvumo ir teigiamų rezultatų? Prašau apibūdinti bet kurią jums žinomą strategiją ir kaip ji galėtų būti pritaikyta Lietuvoje.
Pagal savo kompetenciją, tiek kiek atsakiau anksčiau, daugiau ko pridurti neturiu.
PART 4. IMPACT OF THE MIXED STRATEGIES FOR TRANING AND EMPLOYMENT IN YOUR COUNTRY’S BUSINESS RANGE
The success of mixed strategies for training and employment by our business is of vital importance to its development and effectiveness. For that reason, we are going to focus on what our employers think about this study.
1. EN: Do you think businesspeople know about these strategies for training and employment? What does it depend on? Do you think it depends on the different strategies?
LT: Kaip manote, ar verslininkai žino apie šias strategijas mokymui ir užimtumui? Nuo ko tai priklauso? Ar tai priklauso nuo skirting strategijų?
Šios strategijos buvo plačiai pristatomos socialiniams partneriams, Lietuvos pramoninkų bei Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijoms. Jos aktyviai pristatė darbdavių poziciją bei priemones dirbančiųjų kvalifikacijai kelti ir kompetencijoms ugdyti.
2. EN: What do you think employees know about these strategies for training and employment? Why? Kaip manote, ar darbuotojai žino apie šias strategijas mokymui ir užimtumui? Kodėl?
LT: Mano nuomone, taip, bet iš dalies. Didesnę sklaidą riboja finansinės galimybės. Profesinio mokymo fondas nebuvo sukurtas, nors ir Profesinio mokymo įstatyme tai buvo numatyta.
3. EN: What do you think the employers and employees think about job contracts that combine training and employment? Why?
LT: Kaip manote, kokia darbdavių ir darbuotojų nuomonė apie darbo sutartis, kuriose derinamas mokymas ir užimtumas? Kodėl?
Neturiu nuomonės. Bet manau, kad dabartinėmis sąlygomis darbuotojui tai neapsimokėtų finansiškai.
I have greatly enjoyed all of my transcription work.
One of the fantastic projects I have completed recently was transcribing a series of marketing videos for one of the most trusted bathroom brands in the world – Roca.
Roca had once been a small Spanish family business, and, although it still remains a family business, it has become a reference company worldwide, present in 170 countries, which this year is celebrating its centennial birthday!
The transcribed videos include, among others, interviews with Roca employees who talked about their first moments at the company, shared their greatest professional achievements, described how Roca has changed their lives, and revealed the secret of their success.
It has been inspiring to hear their stories!
Since 2010, Magdalena Baranowska cooperates with and works as a freelance translator/interpreter for the company Dualia Teletraducciones SL, a company which offers over-the-phone interpretaron Services focused on social and health sectors. Most representative clients assisted by Magdalena Baranowska:
Diego Antonio Ramírez Dávila,
President at Dualia Teletraducciones SL
Empresa Euros Traducciones certifica que la Srta. Magdalena Baranowska ha colaborado en diversas ocasiones con EUROS TRADUCCIONES como Intérprete y Traductora de Lituano y Polaco. La Srta. Magdalena Baranowska ha demostrado una gran profesionalidad y experiencia. Su relación con la Dirección del Centro ha sido excelente.
Olga María Jáñez Martínez,
Responsable de la Empresa Euros Traducciones
Korzystam z usług Magdy od ponad 2 lat i mogę ją z czystym sumieniem polecić. Wszechstronnie wykształcona, profesjonalna, rzetelna i bardzo dokładna tłumacz. Podejmuje się trudnych zleceń i pracuje w bardzo szybkim tempie. Współpracę oceniam na szóstkę z plusem 🙂
Rafał J. Hirsch (USA),